cropped-Neimanoma-mokykla.png

Aleksandras Smulianskis. Apie priešinimąsi (socialinės lyties) teorijai

Aleksandras Smulianskis (Александр Смулянский) – Peterburge dirbantis psichoanalitikas, tyrėjas, lektorius, jau daugiau nei dešimtmetį vedantis „Лакан-ликбез“ seminarus, kuriais siekiama klausytojus įvesti į psichoanalizės žinių lauką ir padėti jiems suvokti psichoanalizės ribas.

 

Seminarų archyvas (8 sezono 2 ir 5 seminarai subtitruoti anglų kalba): https://lacan-likbez.com/archive

 

 

***

 

 

[Viena] kliūčių, neleidžiančių humanitarinei minčiai rastis ten, kur jos istoriškai nebuvo, yra tvirtos jungties tarp teorinės praktikos ir pastarosios gyvavimą lėmusio klausimo iškėlimo stoka.

 

Kaip pavyzdį paimkime gender studies. Į kokį pamatinį klausimą jos atsako? Akivaizdu, kad į klausimą, kas turėtų užimti lyties kategorijos vietą.

 

Tačiau, imant šį terminą paraidžiui, visos studies apima antrąjį etapą, kuriame jos pavirsta theory. Būtent theory pavidalu studies platinamos, garsinamos ir perimamos užsienio intelektualų. Priešingai studies, theory nebe atsakinėja į pamatinį, studies gyvavimą lėmusį klausimą, bet savo rėmuose sukurto aparato pavidalu transliuoja save kaip tarpinę išdavą.

 

Būtent iš čia kyla atkaklus reikalavimas paraidžiui ir visuotinai lyties idėją pakeisti socialinės lyties idėja, pradžioje šį pakeitimą paverčiant etine maksima, o vėliau ir karikatūriška politine perskyra tarp noriai jį priimančių bei įžvelgiančių jame emancipacijos užuomazgą ir užsispyrusių aklų konservatorių. Tai netikras pasirinkimas, kadangi perskyra turi išlikti būtent įtampos lauke tarp klausimo ir į jį atsakančio teorinio aparato, nes pastarasis tėra būdas dorotis su pradiniu klausimu ir, akivaizdu, dėl šito negali būti galutinis – jį patį privalu nuolatos svarstyti.

 

Ši aplinkybė sistemiškai pamirštama netgi ten, kur ta pati socialinės lyties teorija neblogai įsitvirtinusi. Taip pat akivaizdu, kad jos problematiką perimantys užsienio intelektualai turi dar mažiau galimybių tokio pakeitimo išvengti. Taigi tokiu atveju visuomet importuojama teorija, o ne klausimas, ir nestebina, kad, tokiu pavidalu atkeliavusi, teorija naujoje teritorijoje susiduria su dar didesniu konservatyviu ar kitokiu pasipriešinimu, kuris irgi visų žymimas kaip „konservatyvus“, nes kaip kitoks jis atpažintinas tik esant būtent tai optikai, kuri buvo prarasta drauge su jungtimi tarp klausimo ir teorijos. Akivaizdu, kad šiandien būtent toks likimas gender studies ištiko Rusijoje.

 

Iš tikrųjų socialinės lyties teorijos vietą čia gali užimti bet kas – pradedant socialinio konstravimo teorijomis ir baigiant į objektą orientuotomis ontologijomis. Jeigu kiekvienos jų atsiradimą sąlygojęs klausimas pasirodo esąs neperkeliamas ir nėra įsisavinamas drauge su teorija, pastaroji nebeprisideda prie to lauko tyrimo tradicijos formavimo ir įkūnija tai, ką Alainas Badiou pavadino „paruošta trukme“, laiko užėmimu be galimybės pagaminti kitą trukmę.

 

Iš rusų kalbos vertė Ignas Gutauskas

 

https://www.facebook.com/Smulanskiy/posts/10221605492185798