cropped-Neimanoma-mokykla.png

AUDRIUS V. TOMAS. PSICHINĖ GRAVIŪRA

Peržvelgdamas senas JAV pietų valstijose darytas „Coloured only, white only“ nuotraukas, kuriose sąmoningai ar ne užfiksuoti rasinės segregacijos atvejai, prisiminiau vieną garsų posakį: praeities vertinimas (o tokių nuotraukų paskelbimas socialiniuose tinkluose neabejotinai reiškia vertinimą) visada nukreiptas į dabartį. „Kokie klaikūs dalykai dėjosi praeityje, kokie nežmoniški papročiai!“ Taip garsiai ar nebyliai kalba besijaučiantis moralesnis už praeities rasistus, nes pats žmonių pagal rasę ar kitokį požymį neva neskirsto. Tačiau savo įtūžį jis adresuoja ne praeities, o šiandienos žmonėms, kurie pagrįstai ar ne bus gėdingai apvilkti rasisto rūbu.

Kalbu apie tam tikrą psichinį reiškinį – polinkį priskirti kitam požiūrį ar etinę nuostatą, kurios jis galbūt nė nesilaiko. Žmogus čia figūruoja kaip abstraktas – jis tarsi paviršius psichinei graviūrai arba siena, ant kurios perkeliamas vaizdas. Šio psichinio reiškinio esmė – matyti tai, ko nėra. Tik šiuo atveju sieną pakeičia žmogus.


Larso von Triero „Dogvilyje“ Greisė į eilinio miestelio gyventojus suprojektavo tyriausius lūkesčius ir vaizdinius: anot jos, tai jaukiuose nameliuose įsikūrę, ramų, taikų gyvenimą gyvenantys, dorybių daugiau nei silpnybių turintys paprasti žmonės. Šio vaizdinio Greisė neišsižadėjo net ir tada, kai jie (jos tėvo gangsterių šutvės priešybė) vertė ją vergauti, leido vaikams ant jos spjaudyti ir mėtyti į ją akmenis, o žmonos nepavydėjo vyrams, jiems lytiškai ja naudojusis.

Taip pat projektuojamos ir neigiamos savybės: pakanka vieno kito perkėlimui palankaus bruožo ir visi likę požymiai leidžia niekuo neišsiskiriantį žmogų laikyti blogio avataru.


Nenumaldomas noras pritaikyti vaizduotę užvaldžiusią idėją…


Panašiai elgiasi vaikai. Išgirdę naują žodį, kurio prasmė jiems dar neaiški, jie laukia progos jį ištarti ir nudžiunga, netgi nustemba ir tarsi išsivaduoja, kai tokia proga pasitaiko ir žodis įsitaiso jam skirtoje vietoje.


Jei esate įsisavinę žodį „rasistas“, jūsų vaizduotę užvaldžiusios rasizmo baisybės; jei gailitės niekuo dėtų aukų, trokštate už jų patirtas skriaudas ką nors nubausti. Turite smeigtuką, nėra, kur jį įbesti, ir štai jūsų akiratyje pasirodo Kitas, plačia kaip skelbimų lenta krūtine. Ką darysite? Besite. Mažų mažiausiai pamėginsite.

2021-05-13