cropped-Neimanoma-mokykla.png

Edgaras Cickevičius. Tikro artumo pojūtis

Tikrovė yra tai, kas neįmanoma; apie ją byloja Lacano tezė „nėra tokio dalyko kaip seksualinis santykis“ arba Žižeko atliktas jos apvertimas „yra ne-santykis“[1]. Seksualinis ne-santykis nereiškia, kad romantinė meilė neįmanoma ar visi socialinėje bei politinėje plotmėje vyraujantys santykiai pasmerkti žlugimui. Šis teiginys nesusijęs ir su kultūros primetamomis tapatybėmis (berniukų ir mergaičių rengimas skirtingų spalvų rūbais). Seksualinis skilimas implikuoja, kad pats simbolinis registras nepilnas. Tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad seksualiniam santykiui pasiekti trūksta švietimo, kultūros ar daugiau signifikantų. Žmogaus seksualumą sąlygoja būtent šis nepilnumas, neįveikiamas atotrūkis. Seksualinio santykio nėra ne todėl, kad signifikantų grandinė mus kastruoja, o dėl to, kad ji pasirodo su imanentišku minusu. Tad visi ryšiai galimi tik dėl seksualinio santykio ne-buvimo, o ne priešingai. Ši kontradikcija pozityvi, nes ją nuolat bandoma kompensuoti, t. y. mėginama sugrįžti į niekada neegzistavusią pilnatvę. Kitaip tariant, simbolinio registro pertrūkis iš dalies numato bandymą sukurti absoliutų (binarinį) signifikantą, taigi mėginimą pertrūkį panaikinti.

 

Santykis su Kitu nėra betarpiškas, tačiau tokia seksualumo sąlyga. Todėl žmonių lytinis aktas ne tik reprodukcinis – kaip gyvūnų atveju, – o seksualizuotas. Kadangi žmogus yra nepilnai gyvūnas, jo atveju seksualizuotis gali net ilgiau trunkantis žvilgsnis, švelnus balsas etc. Tiesioginės prieigos nebuvimas taip pat pasirodo flirto bei erotikos pavidalais ar kalbėjimu užuominomis (tai matyti Woody Alleno filmuose).

 

Vienoje  kontracepcijos prekių reklamoje regime minėtą bandymą įveikti atotrūkį; apie jį byloja frazė „tikro artumo pojūtis“. Situacija ne tokia paprasta, kaip gali pasirodyti: žodis „tikro“ frazę paverčia dirbtine ir pertekline. Siūloma atgauti tai, kas prarasta, žadamas tikrumas, kuris tėra tikrumą primenantis pakaitalas – tikrumas be paties tikrumo –, o tai reiškia, kad tai, kas čia parduodama, yra fantazija. Kodėl? Todėl, kad ginamasi nuo pamatinio subjekto skilimo. Žmogus gali visą gyvenimą ieškoti kažko tikro, betarpiško ir niekada nesuprasti, kad „tikro artumo pojūtis“ yra retroaktyvi geismą įgalinanti fantazija. Jei žadamas tikrumas būtų pasiekiamas, tokia reklama egzistuoti negalėtų.

 

 

[1] Slavoj Žižek, Less than nothing, p. 796

 

2019-01-14